Kas pavogė šiferį? Lansbergis ar USAID?
Pavyko gauti vieną dokumentą pačiame USAID tinklalapyje apie lietuvą.
Šiuo metu jau dokumentas nebepasiekiamas, bet padariau vieną kopiją ir paskaičiau šiek tiek kas ten parašyta.
Pasirodo tas USAID sukūrė planą lietuvai, kuri buvo paleista į darbą 1992 metais. Skyrė bent po 14 milijonų dolerių kiekvienais metais tai programai įgyvendinti. Žemiau galite paskaityti pagrindinius punktus tos amerikos sukurtos programos lietuvai, kuri taip pat gal reikštų kad lansbergis to šiferio nevogė, nors aš ne ekspertas. Ir gal būt tą šiferio vagimą organizavo USAID.
Santrauka:
1. Valstybės įmonių privatizavimas
USAID aktyviai rėmė Lietuvos verslo, ypač gamybos, žemės ūkio, energetikos ir bankininkystės, privatizavimą.
- Su KPMG Peat Marwick buvo sudaryta sutartis dėl valstybės valdomų tekstilės, elektronikos, staklių, maisto ir tabako įmonių privatizavimo modelių kūrimo.
Privatizavimo sėkmė apima:
- „Klaipėdos tabako“ pardavimas „Philip Morris“.
- Vieno didžiausių Lietuvos tekstilės gamintojų „Audejas Textile“ pardavimas.
Amerikos verslo iniciatyva (ABI) finansavo pagrindinių energetikos infrastruktūrų privatizavimo ir modernizavimo galimybių studijas, įskaitant:
- Elektros elektrinė
- Mažeikių naftos perdirbimo gamykla
- Naftos terminalas ir vamzdynas prie Klaipėdos
Pagrindinės problemos:
- Užsienio įtaka – kai kurie kritikai teigia, kad JAV remiamas privatizavimas lėmė, kad Vakarų korporacijos įsigijo Lietuvos įmones ir apribojo vietos kontrolę.
- Darbo vietų praradimas ir ekonominis šokas – 1990-aisiais vykęs spartus privatizavimo procesas lėmė gamyklų uždarymą, darbo vietų praradimą ir ekonominę nelygybę.
- Neaiškūs pasiūlymai? – Privatizavus strategines pramonės šakas (energetikos, tabako, bankininkystės) kilo susirūpinimas dėl skaidrumo ir ar Lietuvos įmonės parduodamos už tikrąją rinkos kainą.
2. Žemės ūkio sektoriaus reforma ir privatizavimas
USAID atliko reikšmingą vaidmenį pertvarkant Lietuvos žemės ūkį, nuo valstybinių kolūkių pereinant prie privataus ūkininkavimo ir žemės ūkio verslo investicijų.
Pagrindinės programos:
- Pasaulio kredito unijų taryba (WOCCU) padėjo sukurti 15 privačių žemės ūkio kredito unijų tinklą.
Land O'Lakes (LOL)
- Sukūrė bandomuosius laisvosios rinkos žemės ūkio kooperatyvus Biržų rajone.
- Apmokė ūkininkus pieno gamybos, kainodaros struktūrų ir kokybės reguliavimo klausimais.
- Padėjo kovojant su pieninių bandų ligomis.
Žemės ūkio perdirbimo įmonių privatizavimas
- USAID KPMG vadovaujama privatizacija buvo skirta maisto perdirbimo įmonėms, pieninėms ir sūrio gamykloms.
- Buvo privatizuota sūrių gamykla, vyko diskusijos dėl bendrų įmonių su užsienio investuotojais.
Pagrindinės problemos:
- Sutrikimai ūkininkams – daugelis smulkių ūkininkų sunkiai prisitaikė prie rinka pagrįsto ūkininkavimo po ilgus metus trukusių valstybės subsidijų.
- Užsienio investicijos prieš vietos nuosavybę – Užsienio investicijų į žemės ūkio verslą skatinimas kėlė susirūpinimą dėl Lietuvos aprūpinimo maistu ir ekonominio suverenumo.
- Pasitraukimas nuo sovietmečio kooperatyvų – Nors USAID propagavo vakarietiško tipo žemės ūkio modelius, tradicinė kolektyvinio ūkininkavimo sistema žlugo, o tai sukėlė ginčus dėl žemės nuosavybės ir ūkininkų finansinį nestabilumą.
3. Bankininkystės ir finansų sektoriaus įtaka
USAID padėjo pertvarkyti Lietuvos finansų sistemą:
- JAV finansų patarėjų įdarbinimas Lietuvos banke ir Finansų ministerijoje.
- Lietuvos bankų reguliuotojų mokymas Vakarų bankininkystės praktikoje.
- Remti komercinių bankų privatizavimą.
Pagrindinės problemos:
- Vakarų finansų institucijų kontrolė – sparčios finansų reformos atskleidė Lietuvą Vakarų finansinei įtakai, o kai kurie kritikai teigia, kad tai susilpnino vietos bankų vaidmenį.
- Užsienio bankų augimas – USAID remiamas restruktūrizavimas atvėrė kelią užsienio bankams dominuoti Lietuvos finansų sektoriuje, o tai gali apriboti vietos kapitalo kontrolę.
4. Žiniasklaida ir politinė įtaka
USAID rėmė nepriklausomą žiniasklaidą, tačiau žurnalistų mokymas ir pagalba politinėms partijoms gali būti vertinama kaip švelnios jėgos įtaka.
Politinės partijos raida
- Tarptautinis respublikonų institutas (IRI) ir Nacionalinis demokratų institutas (NDI) vykdė politinius mokymus Lietuvos partijoms.
- JAV žiniasklaidos konsultantas konsultavo Lietuvos valstybinę televiziją naujienų departamentų pertvarkos klausimais.
- USAID skyrė dotacijas NVO, profesinėms sąjungoms ir žurnalistams.
Pagrindinės problemos:
- JAV įtaka žiniasklaidai ir politikai – Kai kas galėtų ginčytis, kad USAID vaidmuo žiniasklaidos ir politinių partijų plėtroje buvo bandymas formuoti Lietuvos politinį kraštovaizdį taip, kad jis atitiktų Vakarų demokratinius ir ekonominius interesus.
- Valstybinė prieš nepriklausomą žiniasklaidą – USAID skatino privačios žiniasklaidos nepriklausomybę, o tai galėjo susilpninti valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą ir sukelti įtampą vyriausybės pasakojimuose.
Ar „šoko terapijos“ planas buvo tinkamas Lietuvai?
- USAID planas sekė „šoko terapijos“ modeliu, sparčiai perkeldamas Lietuvą iš valstybės kontroliuojamos ekonomikos į laisvosios rinkos sistemą.
- Tai lėmė ekonomikos liberalizavimą, privatizavimą ir užsienio investicijas, bet taip pat ekonominį nestabilumą, vietos nuosavybės praradimą ir viešojo sektoriaus susilpnėjimą kai kuriose srityse.
- Vieni lietuviai pasinaudojo Vakarų investicijomis ir naujomis verslo galimybėmis, kiti, ypač darbininkai ir ūkininkai, susidūrė su ekonominiais sunkumais.